Mes atsikėlėme pakankamai vėlai po šventės ir laisvai tekančio vyno prieš naktį. Susirinkę save ir savo pakuotes, nuėjome į nedidelį šeimos valgomąjį pusryčiauti.
Gaiviai tai, ko iš jos tikėtasi, buvo tas pats, ko tikėjosi iš Lara Stone: padaryti gražią nuotrauką.
Vykome į Rilos kalnus, kur aplankėme Rilos vienuolyną, kur mėgavomės kiaušinienė, skrebučiais, mekitsi, vietine uogiene ir pipirmėčių arbata.
Su kitais turistais paklaidžiojome po aikštelę
Tačiau keista vieta neatrodė perpildyta. Nesu tikras, ar tai buvo didžiulis tos vietos dydis, ar masės susirinko vienoje vietoje ir nenukeliavo toli nuo pagrindinės bažnyčios, bet vienuolyne nesijaučiau priblokštas turistų.
Vadovavomės per „Lions Bridge“ ir patraukėme į Sofijos sinagogą, tada priglaudėme Centrinės turgaus salėje, kol pasikartojantis (bet trumpalaikis) vidurdienio lietus praėjo.
Pasijutę žvalūs po espresso, nuėjome nedidelį atstumą iki mažos, bet svetingos Banya Bashi mečetės, tada leidomės į senovės „Serdica“ kompleksą.
Po ilgos kelionės dienos buvome išsekę, todėl grįžome į viešbutį ir sudužome.
Turėjau mažai lūkesčių dėl Sofijos kaip miesto, bet po ekskursijos pėsčiomis man ši vieta labai patiko. Tai buvo lengvas miestas ir gražus miestas, nepaisant jo bjaurios, tvirtos ir tvirtos komunistinės aplinkos. Įvažiavus į miestą Sofijos fasadas yra labai vidutiniškas, tačiau pasiklydus senamiestyje viskas pasikeičia.
Drabužiai gali pakeisti jūsų nuotaiką ir pasitikėjimą. Mada juda taip greitai, kad, jei neturite tvirto požiūrio, galite prarasti vientisumą. Man patinka būti tikram. Nemėgstu, kad viskas būtų surežisuota ar įkyru. Manau, kad išprotėčiau, jei neturėčiau kur pabėgti. Turite išlikti ištikimi savo paveldui, būtent tai ir yra jūsų prekės ženklas.
